Šiek tiek istorijos
Rusli? kaimo vardas, kuriame yra Senoji Rusli? sodyba, istoriniuose šaltiniuose pirm? kart? pamin?tas 1525 metais (iki 1525 m. Rusliai priklaus? Lietuvos Didžiojo Kunigaikš?io dvarui).
Pradžioje kaimas buvo pilnas gyvyb?s, žmoni? šurmulio, ?ia klest?jo amatai, žmon?s ?kininkavo, m?gavosi buitimi ir dalinosi džiaugsmais bei vargais su savo artimaisiais.
Senosios Rusli? sodybos šeimininkai ?ia gyventi atsik?l? nelengvais 1938 metais, kada šal? jau kr?t? karin?s nuotaikos, kada kiekviena diena buvo laukiama kaip švent?, o kiekvienas duonos k?snis – amžina palaima. Sodybos šeimininkai pamažu pl?t?si: taip atsirado kl?tis, svirnas, kiti svarb?s kasdieniam gyvenimui pastatai.
Atlaikiusi sodyb? nykimo nuo žem?s paviršiaus laikotarp?, sovietinius eksperimentus, kai visi gyventojai buvo perkeliami ? ple?iamus kaimus ar gyvenvietes, Senoji Rusli? sodyba išliko d?ka savo šeiminink?, kuriems ši vieta buvo tiesiog ne?kainojama vertyb?, per daug brangi, kad gal?t? parduoti ir išsikelti su visais kartu ? nauj? gyvenam?j? viet?. Nors vieni, bet laimingi, jie šiandien? gali vaikš?ioti savo iki širdies gelmi? paž?stamais takeliais.
Sodyboje eksponuojami sodybos šeimininko iš gretim? kaim? surinkti unikal?s senoviniai balt? dubenuotieji-aukuriniai akmenys, surasti sodyb? naikinimo metu.
(Dubenuotieji akmenys – „Sutariama, kad aukštaitiškieji aukurai laikytini sodybos (šeim?) apeiginiais akmenimis, susijusiais su nam? dievu (vis? pirma istoriniuose šaltiniuose minimu dievu Pagirni? ar Deivi?) kultu. Taip pat yra ryšys tarp akmen? su dubenimis ir kitados namuose laikytu žal?i?..“ Lietuvos archeolog? draugijos pirmininkas istorijos m.d. V.Vaitkevi?ius.)
Šiandien prieš J?s? akis – iš naujo atgimusi sodyba, kurioje harmoningai dera tolima balt? praeitis, ir dabartis su autentiška pra?jusio laikme?io aplinka ir ši? dien? moderniomis detal?mis. Kieme sodybos šeimininko kruopš?iai surinkti ir sud?lioti senieji akmenys, jei gal?t? prakalb?ti, daug papasakot?…