Atgaiva kūnui ir sielai
„Vėl kaimo vėjelis į gelmę širdies
man papūtė meiliai srove gyvasties.
Vai, eisiu į pievas, laukus pabraidyti,
kad paskui galėčiau ir tau pasakyti,
kaip kviečiai bujoja, kaip gelsta rugiai,
kaip pievos varsotos žaliuoja gražiai…“
(Zigmas Gėlė 1911m.)